05 Bir Mitai apie kalbų mokymąsi. II dalis
Šį kartą, kaip ir praėjusį mėnesį, pabandysime sugriauti kelis mitus, susijusius su tuo, kodėl mums vis nepavyksta išmokti naujos užsienio kalbos ir kokie įsitikinimai mus nuo to vis stabdo.
Praėjusį kartą sugriovėme šiuos tris mitus:
- „Aš per senas/sena mokytis“;
- Išmokti kalbą trunka labai ilgai;
- „Mano tarimas turi būti tobulas“.
Jei įdomu kaip – kviečiame perskaityti ankstesnį įrašą.
O šį kartą pakalbėkime apie dar tris dažnai girdimus pasiteisinimus, kurie sustabdo mus nuo mokymosi progreso.
„Aš nesu gabus/gabi mokytis kalbas“
„Tai ne man / Aš nesugebėsiu./ Net neverta bandyti“ ir taip toliau. Tokias frazes turbūt dauguma esame pasakę vienoje ar kitoje situacijoje, kurioje nepasitikime savimi. Mūsų protas yra linkęs susikurti pačius įvairiausius galimus scenarijus, tiek gerus, tiek ir blogus. Tačiau pradedant naujas veiklas ir mokantis naujų dalykų, dažniausiai tie scenarijai būna susiję su mūsų baimėmis pasirodyti prastesniais už kitus, kad mums prastai seksis ir greitai nepavyks padaryti aiškiai matomo progreso.
Mes visi esame skirtingi, turime skirtingus mokymosi būdus, tad reikėtų visą savo dėmesį sutelkti tik į save ir nesilyginti su aplinkiniais. Vienintelis asmuo su kuriuo galime lygintis esame tik mes patys praeityje, kol dar nepradėjome mokytis. Genijų ir talentų, kuriems viskas sekasi tobulai, pasaulyje yra tik vienetai, kad pasiektume savo tikslus, turime įdėti pastangų ir nebijoti klysti. Ir čia – banalioji frazė, tačiau turime įsisąmoninti – galime mokytis tik iš klaidų.
„Aš turiu gyventi toje šalyje, kurios kalbą mokausi“
Kitas, kartais girdimas mitas – kad tikrai išmoktume kalbą, turime pagyventi toje šalyje, kurią mokomės. Tačiau tai yra visiška netiesa. Kalbą puikiai galime išmokti ir gyvendami savo šalyje, mums nebūtina niekur išvažiuoti. Tereikia šiek tiek pakeisti savo kasdienę aplinką ir rutiną. Galbūt norime išmokti ispanų kalbą, o laisvalaikiu mėgstame šokti – užsirašykime į salsos šokių pamokas savo mieste. Galbūt norime išmokti italų kalbą ir tuo pačiu norime išmokti geriau gaminti maistą – užsirašykime į kulinarijos pamokas su tikru italu. Taip į savo kasdienybę įtrauksime daugiau tos šalies kultūros ir labiau ją pažinę, natūraliai norėsime išmokti ir tos šalies kalbą.
„Kalbą galiu išmokti pats/pati, man pakaks tik interneto“
Deja, bet ne. Kalbos neišmoksime, jei naudosime tik programėles, žiūrėsime vaizdo įrašus, ar klausysime įvairių laidų ta kalba. Taip, naudojantis programėlėmis mes įgysime pradines kalbos žinias ir pagerinsime savo žodyną, teksto suvokimą, net patobulinsime gramatines žinias. Tai yra puiki pradžia mokytis naujos kalbos, jei nuosekliai skirsime tam laiko. Tačiau vien naudojantis programėlėmis mes neišmoksime laisvai bendrauti su kitais. Dėl to turime kalbėti, bendrauti su kitais ir išmokti reaguoti į pašnekovą ir jo mums perduodamą informaciją. Pasikartosime, jei turime pomėgių, pamėginkime juos suderinti su kalbos mokymusi, raskime bendraminčių su kuriais galėtume kartu mokytis – realus bendravimas yra tiesiausias kelias į kalbos mokėjimą.
Pabaigai, palinkėsime aiškiai žinoti, kodėl mes mokomės vieno ar kito dalyko bei kam mums to reikia, ir čia nebūtinai turime mintyje kalbų mokymąsi. O žinant galutinį tikslą, nuoseklumas ir disciplina yra būtini dalykai. Kelias gali būti sunkokas, bet vertas visų mūsų dedamų pastangų.