21 Geg Mitai apie kalbų mokymąsi. Pirma dalis.

Ar vis pagalvojate, kodėl ir vėl metate kalbos mokymąsi? Ar į galvą vėl ateina mintys, kad tai yra ne jums, ir visa tai yra per sunku? Šiame įraše norime sugriauti kelis mitus, kodėl tokios mintys kyla ir kaip su jomis elgtis.

     1. „Aš per senas/sena mokytis“

Ne kartą esame girdėję sakant, kad vaikams išmokti kalbą ankstyvame amžiuje yra daug lengviau nei suaugusiems. Iš dalies tai yra tiesa. Tačiau tai lemia ne tik vaikų ir suaugusiųjų skirtingos smegenų savybės, bet ir gabumai mokytis naujų dalykų. Turėtume nepamiršti, kad suaugusieji turi daug mažiau laiko, kurį gali skirti mokymuisi. Jie vienu metu gali turėti laviruoti tarp darbo, šeimos, vaikų, asmeninio gyvenimo reikalų ir kt. Dėl to nuoseklumas besimokant suaugusiems yra labai svarbus. 

Naudojant tinkamus metodus, turint stiprią motyvaciją ir žinant, kodėl mokosi vienos ar kitos kalbos bei papildomai turint galimybę ja bendrauti su kitais (nebūtinai gimtakalbiais, užtenka ir mokytojo ar bendramokslių) – suaugusieji gali būti tokie pat sėkmingi kaip ir vaikai besimokant užsienio kalbą.

      2. Išmokti kalbą trunka labai ilgai

Patys suprantate – tam, kad kažką mokėti tobulai, reikia skirti labai daug praktikos ir laiko. Bet ar tikrai reikia siekti to tobulumo? 

Galima pradėti filosofuoti apie tai, kas yra tas tobulumas ir kaip skirtingi žmonių tipai tai supranta. Tačiau vien anglų kalba kasmet pasipildo iki 1000 naujų žodžių! O gimtakalbis anglas žino apie 20,000-30,000 tūkstančių žodžių ir kasdien statistiškai išmoksta apie vieną naują žodį. Vadinasi, per metus tik apie 52 naujus žodžius. Ir to pakanka. Tad, kad ir kiek laiko jums užtruktų pasiekti savo tikslų – vienerius, penkerius metus, ar dešimt metų, tai yra visiškai nesvarbu, jei dėl jo dirbate sistemingai. Tie metai vis tiek praeis. Tad, tai yra tik jūsų pasirinkimas ar tuos metus praleisti besimokant, ar ne.

      3. „Mano tarimas turi būti tobulas“

Šis mitas iš dalies yra susijęs su prieš tai aprašytų, tačiau tuo pačiu yra ir vienas svarbiausių dalykų, kuris stabdo mus nuo kalbėjimo užsienio kalba. Mes bijome parodyti, kad nemokame ar nežinome, kaip kai kuriuos žodžius reikia tarti ir taip save stabdome. Tačiau, visi turi akcentus. Net ir gimtakalbiai turi akcentus. Kaip pavyzdį galima naudoti ir lietuvių kalbą. Drįstame teigti, kad tikrai esate sutikę nepažįstamą žmogų, kuomet vien iš to kaip jis kalba ir taria žodžius suprantate, kad jis yra iš kito miesto, kaip pavyzdžiui jūs kalbatės su į Vilnių atvykusiu marijampoliečiu. Taip ir užsienio kalboje kiekvienas turi savotišką akcentą, kuris priklauso nuo miesto, regiono ar šalies iš kurios jis yra kilęs. O tuo pačiu tai suteikia žavesio ir pašnekovui tampate dar įdomesnis. Kartu su akcentu atveriate papildomas pokalbių temas, tokias kaip ‌„Iš kur tu esi? Girdžiu, kad esi ne vietinis.“ ‌„Papasakok apie savo miestą/šalį iš kurio atvykai, kokiais tikslais tu čia esi?“ ir t. t.

Pabaigai palinkėsime neapriboti savęs įvairiais įsitikinimais ir neigiamomis mintimis. Vien jau tai, kad mokotės sau naujo dalyko yra sveikintina ir tuo pačiu tampate priekyje kitų, įveikdami sau išsikeltus iššūkius.